Maltos karnavalai – gyvenimas aukštyn kojom

Kol šiaurinių kraštų gyventojai rutiniškai lėbauja baruose ir naktiniuose klubuose, pietiečiai iki beprotybės siautėja įspūdinguose karnavaluose. Daugumai puikiai žinomi Venecijos ar Brazilijos festivaliai. Tačiau mėgstančius nepamirštamas keliones Malta gali išties maloniai sukrėsti. Šiame Žemės lopinėlyje saugomos daugiau nei penkių šimtmečių senumo karnavalinio šėlsmo paslaptys. Maltos karnavalai – tai įvairiausių draudimų ir reikalavimų nepaisančios šventės, atskleidžiančios tikrą gyventojų temperamentą.

 

Metų metus stiprinamos tradicijos

Teigiama, kad terminas „karnavalas“ kilęs iš žodžių, italų kalboje reiškiančių „mėsa nedraudžiama“ arba „mėsą valgyti galima“. Tai tiesiogiai susiję su laikotarpiu, kada įvairiausių šalių gyventojai dalyvauja karnavaluose. Paprastai tai – paskutinė galimybė pašėlti ir prisiskanauti gardžių patiekalų prieš didįjį pasninką.

Tačiau, kaip ir kitur, Maltoje šias daugiadienes šventes reikėtų sieti ne vien su krikščionybės įtaka. Be jokios abejonės, karnavalai ar į juos panašūs renginiai būdavo rengiami ir dar seniau. Pagonybės laikais visas moralės ir logikos ribas nutrinantys renginiai žymėdavo žiemos pabaigą, naujų metų pradžią, sėklų sėją ir kitus bendruomenei svarbius įvykius.

carnival-malta-gozo-float

Istorikai teigia, kad didžiulės reikšmės Maltos karnavalams turėjo Pjeras de Pontas, organizavęs riterių turnyrus ir žaidimus. Tačiau netrukus salos vadovai pajautė tikrą tokių švenčių galią. Jų metu dalyviai leido sau gerokai daugiau, nei buvo numatyta padoraus elgesio taisyklėse. Kaip buvo sprendžiama ši problema, nuspėti nesunku: karnavalai uždrausti.

Tačiau tai šalies kovotojų nesustabdė. Vyrai mielu noru vykdavo švęsti kitur. Kad sustabdytų šią karnavalinę emigraciją, 1560 m. tuometinis Maltos valdovas vėl grąžino šventes į šalį. Jis leido viešumoje dėvėti kaukes. Be to, nuo to laiko karnavaluose naudojami laivai. Kūrybingi kariai išpuošė laivus ir jų denius, kur įvyko įspūdinga karnavalinė šventė. Tačiau Maltos vadovai ir vėl neapsikentė: juk jų darbas yra valdyti, o paraduose šėlstantys vyrai nesukontroliuojami. Todėl 1639 m. uždraustos ir moterų kaukės. Beje, taip pat uždrausti ir kostiumai, simbolizuojantys velnią.

1730 m. įvyko pirmasis Maltos karnavalas sausumoje. Jo metu priekyje keliavo valdovo karieta, o iš paskos judėjo kavalerija, mušanti būgnus. Procesijos pabaigoje riedėjo patys žmonės, kaip išmanydami išpuošę atviras karietas. Tai – struktūra, kurią galima lengvai atpažinti ir šiuolaikiniuose karnavaluose.

 

Jei švęsti, tai švęsti kaip reikiant

Būtent tokia yra nerašyta karnavalų taisyklė. Tyrėjai teigia, kad karnavalas nuo seniausių laikų trumpam atkuria simbolinį chaosą – terpę, kurioje negalioja jokie moralės ar logikos dėsniai, kur ištrinamos tapatybės, paneigiamos pareigos, pamirštami visi vargai ir rūpesčiai. Šių švenčių dalyviai – tai netikri dievai ir demonai, valdovai ir vergai, karaliai ir valstiečiai. Čia vyrai virsta moterimis, seniai – vaikais ir atvirkščiai. Kuo keisčiau, groteskiškiau viskas atrodo – tuo geriau.

15932651083_e31494f05d

Didieji Maltos karnavalai vyksta kasmet vasario mėnesį. Jie trunka keturias dienas. Geriausiai žinomi Valetos, Viktorijos, Florianos ir Naduro festivaliai. Pastaruoju metu karnavaluose šėlstama ne tik dienomis, bet ir naktimis. Gatvės ir pakrantės trykšte trykšta pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Miestai tiesiog aidi nuo triukšmingos muzikos ir šūksnių. Erdvę užpildo juokingi, keisti, gąsdinantys, groteskiški, satyriški ir kitokie persirengėliai, kurių vienintelis tikslas – švęsti.

Žinoma, valdžia ir šiais laikais svajoja kontroliuoti karnavalus. Tačiau atrodo, kad viskas, ką galima apriboti – elementarus saugumas ir švenčių trukmė. Ne sykį kilo skandalas dėl gyventojų, savo apranga ir elgesiu besišaipančių iš garbių politikų, visuomenės veikėjų. Tačiau kaskart paaiškėja, kad Maltos įstatymai negali uždrausti būti tuo, kuo norisi karnavalo metu. Praeivius kaip tik įmanydami linksmina vaiduokliai, mitinės būtybės, netgi knygų ar filmų herojai. Daugiausia dėmesio sulaukia originalūs, kruopščiai sukurti, atpažįstami kostiumai.

Karnavalų metu dainuojama, šokama. Procesija keliauja gatvėmis ir aikštėmis. Kasmet renkami karnavalo karaliai. Dalyviams įteikiami prizai už geriausią kostiumą, kaukę, už išskirtinius pasirodymus. Žinoma, Maltos karnavalų metu vyksta prekyba pačiais įvairiausiais vietos patiekalais. Daugiausia siūloma saldumynų. Tai – puiki proga paskanauti „perlini“ (spalvingų, cukrumi padengtų migdolų). Populiari ir „prinjolata“ – karnavalo įvairovę primenantis derinys iš kekso, sausainių, riešutų, vaisių ir kremo.

Be abejonės, tūkstantinėms žmonių minioms trypiant siauromis gatvelėmis ir netgi pastatų koridoriais nutinka nelaimių. Karnavalai pasiglemžė ne vieno žmogaus gyvybę. Kadangi dauguma švenčių dalyvių esti vaikai, jie anksčiau dažniausia ir skaudžiausia paradų auka. Tačiau šiais laikais organizatoriai daro viską, kad apsidrautų nuo tokių netekčių. Pastaraisiais metais pagrindinė netektis būna neatidžių dalyvių ir žiūrovų piniginės, asmeniniai daiktai. Tačiau nuo tokios žalos galima apsisaugoti, o Maltos karnavalai išties verti ypatingo dėmesio tų, kurie svajoja apie itin smagias keliones vaikams.

Parengė Marina Basangova

About admin

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *