Norvegija yra ganėtinai nemaža šalis Europos mastu. Nors pasižiūrėjus į valstybių plotų lentelę, jokio įspūdžio toli gražu įrašas ties Norvegija nesudaro, tačiau šalies sienų forma bei geografinė padėtis suteikia šaliai didele įvairovę. Norvegija – atrodytų vos siaura juosta Skandinavijos pusiasalio vakarinėje dalyje. Tačiau ta juosta tęsiasi nuo šilto, vidutinių platumų klimato juostų pietuose iki šaltų ledo dykumų šiaurėje. Šalies pakrantė labai raižyta ir uolėta, gausu šios valstybės gamtinių įžymybių – fiordų. Ir pakrantėse, ir kiek toliau nuo jūros vietomis gana stačiai kyla kalnai, pasiekiantis maždaug dviejų su pusę kilometrų aukštį. Nors yra ir agrarinių plotų, šiokiose tokiose lygumose.
Taigi Norvegiją galima būtų pavadinti kaip įvairaus klimato, besikeičiančių orų ir raižyto reljefo šalimi. Čia nėra monotoniškų vokiškų lygumų ar mažai valstybei būdingo labai panašaus klimato. Į visas šias sąlygas turi gerai atsižvelgti ir turistai, besirengiantys pakeliauti po vakarų Skandinavijos valstybę, ir planuojantys čia gyvenimą, kad netektų gailėtis dėl amžinos žiemos, beveik nesiliaujančio lietaus, ar kaip tik, Norvegijai nebūdingo lygaus, monotoniško reljefo. Miesto ar jo apylinkių, į kurį planuojate vykti, tiek geografiją, tiek ir klimatines sąlygas reiktų gerokai pasinagrinėti. Jei pavyzdžiui kelionę pradeda Osle, Norvegijos sostinėje, pajūrio mieste – galite tikėtis gana švelnaus klimato. Bet automobiliu vos per pusdienį galite pasiekti poros kilometrų aukštį, ir temperatūra skirtis gali jau dešimt ir daugiau laipsnių, vietoj lietaus būti sniegas, pūsti žymiai stipresnis vėjas nei žemumose.
Norvegijos geografinės ypatybės – gražios turistams, tačiau gerokai apsunkinančios sąlygas ūkininkams. Mes grožimės kalnais, pajūrio fiordais, tuneliais, pakelėje stūgsančiomis didelėmis uolomis. Tačiau žemdirbiai tuo tikrai nesidžiaugia. Atsikovoti net ir nedidelį žemės sklypelį trunka ilgai, kristalinis pamatas – čia pat. Net jau ir radus atrodytų neblogą vietą arimui, iš jo dar daug metų tenka rankioti uolų nuolaužas, akmenis, kurie dar ir gadina ūkio padargus. Bet be fiordų Norvegiją susilauktų žymiai mažiau turistų. Giliai į jūra įsirėžę uoliniai tarpekliai, giliai suskaldę pakrantės liniją, tikrai kelią žavesį daugeliui. Tiek nuo fiordo viršaus, tiek ir apačios atsiveria įspūdingi vaizdai, dėl ko čia daugelis ir važiuoja ar skrenda. Įspūdingos ir Norvegijos upės. Didelė dalis jų – putojančios, baltos, nuolat skubančios per akmenis ir uolas žemyn. Kriokliai Norvegijoje – įprastas reiškinys. Prie jų dažnai būna ir įvairios apžvalgos aikštelės, skirtos pasigrožėti šiuo gamtos grožiu. Norvegija išties įdomi šalis, savo raižytu reljefu traukianti minias gamtos mėgėjų iš viso pasaulio.
