darbo sauga

Darbo sauga ir pirmoji medicininė pagalba

darbo saugaKiekvieno darbdavio pareiga – darbuotojų sauga ir sveikata. Tinkamai vykdoma darbo sauga padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, sumažina su šiais atsitikimais susijusią riziką ir užtikrina tinkamas darbo plėtros sąlygas. Nors visi žinome, kokį svarbų vaidmenį atlieka darbų sauga, praktika rodo, kad tik maža dalis žmonių žino, kaip elgtis įvykus nelaimei. Žinoma, pirmasis jūsų darbas – apie nelaimę pranešti darbdaviui arba padalinio vadovui, tačiau, ką daryti tuo atveju, jei jūsų kolegai būtina medicininė pagalba?

Pirmosios pagalbos kursus esame išklausę visi, turintys vairuotojo teises. Tiesa, didžioji dalis vairuotojų šiuos kursus seniausiai pamiršo, kadangi praktikoje neteko taikyti nei vienos kadaise išmoktos taisykles. Vis dėlto, jei norite stresinėje situacijoje išlikti racionalūs ir padėti nukentėjusiam žmogui, šias taisykles turėtumėte prisiminti. Atlikti tyrimai patvirtino, kad daugelis įmonių darbuotojų sveikata rūpinasi neatsakingai, o netinkamai plėtojama darbo sauga kelia realų pavojų ne tik jūsų kolegų, bet ir jūsų sveikatai ar gyvybei.

Suteikiant pirmąją medicininę pagalbą, visų svarbiausia – nepakenkti. Antrasis jūsų darbas, įvykus nelaimei, nustatyti nukentėjusio asmens sąmoningumo lygį – užduokite bent kelis klausimus, įsitikinkite, kad žmogus yra sąmoningas. Jei žmogus neatsako į jūsų klausimus, patikrinkite, ar plaka nukentėjusiojo širdis, ar asmuo kvėpuoja, ar jo vyzdžiai reaguoja į šviesą.

Klinikinė mirtis įtariama tuo atveju, jei asmuo yra be sąmonės, nekvėpuoja, nustoja plakti jo širdis, o vyzdžiai yra išsiplėtę. Tokiu atveju paguldykite nukentėjusį ant nugaros, išvalykite viršutinius kvėpavimo takus, atloškite galvą atgal, išstumkite apatinį žandikaulį į priekį. Užtikrinkite tinkamą viršutinių kvėpavimo takų praeinamumą, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Jei nukentėjęs yra be sąmonės, tačiau kvėpuoja, o jo širdis plaka, pasukite asmenį ant pilvo, įsitikinkite, kad jo kvėpavimo takai yra švarūs ir kvieskite greitąją medicininę pagalbą.

Darbo sauga siekia sumažinti bet kokio pavojaus riziką. Deja, praktikoje šis tikslas ne visuomet sėkmingai realizuojamas. Vienas dažniausių nelaimingų atsitikimų yra įsipjovimas ar kitas susižeidimas, lemiantis kraujavimą. Išorinis kraujavimas gali būti veninis, arterinis ir kapiliarinis. Jei kraujas teka tamsia nenutrūkstama srove, tuomet kalbama apie veninį kraujavimą. Tokiu atveju pažeistas paviršius turi būti perrišamas standžiu ir tvirtu bintu. Jei kraujas teka ryškiai raudona ir pulsuojančia srove, tuomet kalbama apie arterinį kraujavimą. Tai itin pavojinga. Nieko nelaukdami pirštais užspauskite pažeistą arteriją aukščiau žaizdos ir standžiai perriškite. Kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Jei kraujavimas yra kapiliarinis, tokiu atveju kraujuoja visas žaizdos plotas. Kraujo sustabdymui naudokite standų tvarstį ar kempinę.

About rasytojas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *