Sukurtas Laliko, vaizduoja moterį, apsisiautusią toga; Rožė Gale firmos Sigalia {Cigalia) kvepalų dėžutę puošia du žiogai; Mono firmos Rev siur le Nil {Rėve sur le Nil – „Svajos plaukiant Nilo upe”) kvepalų flakonas vaizduoja faraono galvą, o flakono kamštis – lotoso žiedą… Išgyvenusios laikotarpį, kai nežabota vaizduotė pralenkdavo gerą skonį, garsiosios firmos vis dėlto sugrįžo prie paprastų, saikingų, santūrių, net griežtų formų flakonų. Le Korbiuzjė (Le Corbusier) ar Roberas Malė Stevenas (Robert Mallet-Stevens), skleisdami Bauhauzo mokyklos idėjas atsisakė puošmenų ir ištobulino formas. Panašiai ir Gabrielės SaneI kvepalai N° 5 gerokai sukrėtė parfumerijos pramonę. Tuo metu, kai rinkoje vyravo Tužur mua (Toujours moi – „Visada ir visur aš”), Niui de Noel (Nuitde Noėl – „Kalėdų naktis”) ar Rev dor {Rėve d”or – „Auksinė svajonė”), Gabrielė Šanel išdrįso naujuosius savo kvepalus su aldehidais pavadinti jokių emocijų nesukeliančiu vardu – N° 5 – ir supilti į neįmantrius, vis dėlto estetiniu požiūriu tobulus flakonus. Eksponuotas Niujorko moderniojo meno muziejuje, šis flakonas laikomas moderniojo klasicizmo etalonu: taisyklingos formos stačiakampis, kamštis nušlifuotas kaip smaragdas, paprasta, griežtų linijų balta etiketė, ant jos užrašas juodomis raidėmis. Dėl paprastos flakono formos ir tobulų linijų N” 5 ištisus dešimtmečius išsilaikė pasaulinėje rinkoje, nors, kaip teigia garsioji firma, flakono forma be paliovos šiek tiek keičiama… Stulbinanti Šanel firmos N° 5 sėkmė paskatino kitus parfumerius nedvejojant „pasiskolinti” pavadinimą. Moline (Moly-neux) firma pradėjo pardavinėti kvepalus Le niumero senk {Le Numėro cinq – „Penktas numeris”) – šiandien vargu ar įmanomas toks įžūlumas. Alisa Šoke (Alice Choquet) vieną iš savo kompozicijų pavadino Dubi senk {Double ciną – „Dvigubas penketas” arba „Du kartus po penkis”). Anri Bendelis (Henri Bendel), peržengęs padorumo ribas, pavadino vieną iš kompozicijų Senk, triple Senk {Cinąue, triple cinque – „Trigubas penketas”)! „Numeris” tapo madingas. Daug parfumerių pasitelkė skaičius (Balensiaga firmos Le dis {Le dix – „Dešimt”), Žano Patu firmos 1000). Juos kartais pridėdavo ir prie savo pavardžių – Živanši III {Givenchy III), Azaro 9 {Azzaro 9), Šerer 2 {Sherer 2), Guči N° 3 {Gucci N° 3)… Koko Šanel pateikė rinkai N° 22, po to N” 19. Koko Šanel sublizgėjo prieškario mados pasaulyje, rungdamasi su talentinga konkurente baroniene Elza Šiapareli (Elsa Schiaparelli). Ši tvirto būdo italė netruko visus sužavėti madingais, kiek ekscentriškais drabužiais. Baronienės aprangoje buvo galima įžvelgti jos draugų dadaistų ir siurrealistų ranką. Šiapareli labiausiai mėgo efektingą, prašmatnią, ryškią rožinę spalvą, kurią jos draugas, garsus siuvėjas Polis Puarė pavadino „rose chocking” (angį. šokiruojanti, pribloškianti rožinė spalva).
Garsioji siuvėja nutarė, kad visų jos firmos kvepalų pavadinimai prasidės raide „S”, kaip ir jos pavardė. 1928 m. ji pateikė rinkai kvepalus S, kurie nepelnė tokio pasisekimo, kaip tikėtasi 1933 m.
