Laisvalaikis

Socialinių tinklų istorija

Maždaug po dešimtmečio keletas pradininkų pradėjo leisti nemažai laiko tokiose virtualiose bendruomenėse. Pirmasis inter-netinis puslapis, pritraukęs didesnį skaičių paprastų vartotojų, o ne technikų, gerokai anksčiau nei atsirado pasaulinis tinklas buvo Usenet. Atsiradęs 1979-aisiais, jis suteikė žmonėms galimybę siųsti žinutes tokioms grupėms, kurios disku­tuoja ta pačia tema. Si paslauga gyvuoja ir šiandien. 1985-aisiais Stiuartas Brendas (Stewart Brand), Laris Briliantas (Larry Brilliant) ir kiti San Fransiske sukūrė elektroninę skelbimų lentą Jhe IVhole Earth ‘Lectronic Link, JVell (liet. visos žemės elektroninis kanalas). 1987-aisiais Hovardas Raingoldas (Howard Rheingold), dažnai prisijungdavęs prie Well, parašė straipsnį, kuriame „užpatentavo” terminą virtuali bendruomenė, norėdamas apibūdinti patiriamus įvykius: „Virtuali bendruomenė yra žmonių grupė, kuri turi arba neturi galimybių susitikti akis j akį, kuri keičiasi žodžiais ir idėjomis tarpininkaujant kompiuterinei skelbimų lentai bei tinklams”.

Vis daugiau žmonių sužinojo, kaip vyksta elektroninis bendravi­mas. Iš pradžių jie dažniausiai komentuodavo virtualių grupių įrašus pokalbių kambariuose. Prancūzijos pašto darbuotojai pirmieji šias sąvokas išplatino plačiajai vartotojų auditorijai, kai 1982-aisiais savo šalyje sukūrė virtualių paslaugų puslapįMinitel. Vėliau, 1985-aisiais, atsirado ir America Online, iŠ pradžių turėjęs kitokį pavadinimą. 1988-aisiais kompanijos IBMit Sears sukūrė daug žadantį komercinį portalą Prodigy. Tačiau netrukus AOL (America Online) užvaldė Jungtinių Valstijų rinką. Tokiuose portaluose žmonės paprastai susigalvodavo anonimiškus slapyvardžius, kuriais naudodavosi bendraudami su kitais. Paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje interneto vartotojai pradėjo naudotis elektroniniu paštu. Adresai dažniausiai nesutapdavo su jų tikrais vardais tokiais kaip pazintys xxx. Nors ir turėdavo elektroninio pašto adresų knygelę tuose portaluose, vartotojai neatpažindavo savo draugų tikrame gyvenime ir neužmegzdavo įprastų santykių. Įsibėgėjus šiam dešimtmečiui, išpopuliarėjo internetinių pokalbių programos, ir vėl žmonės elgėsi taip pat: naudodavo pseudonimus, o ne tikruosius vardus.

Atsiradus pasauliniam tinklui, virtualių bendruomenių kūrimasis žengė į priekį. Atsirado tokie portalai kaip Geocities ar Tripod, kuriuose vartotojai galėdavo susikurti savo asmeninį puslapį ir tam tikrais atvejais būti susieti su kitų narių susikurtais puslapiais. Pirmąjį savo internetinį puslapį Markas Cukerbergas, dar tebesimokydamas pradinėje mokykloje, taip pat sukūrė Geoci­ties portale. Populiarusis mokamas portalas Match.com savo veiklą, pradėjo 1994-aisiais, jame žmonės prirašydavo labai daug asmeniškų detalių labai konkrečiu tikslu. Classmates.com debiutavo 1995-ai-siais. Sis portalas padėjo žmonėms pagal savo tikrus vardus susirasti buvusius mokyklos draugus ir bendrauti su jais.

Šiuolaikinių socialinių tinklų era prasidėjo 1997-ųjų pradžio­je. Štai tada Niujorke iškilmingai savo veiklą pradėjo sixdegrees. com – visiškai naujoviškas portalas, kuriame vartotojai nesislėpė po slapyvardžiais. Dvi internetą tiriančios sociologės, Deina Boid Danah Boyd) ir Nikolė Elison (Nicole Ellison), 2007-aisiais savo straipsnyje pabrėžė tikro socialinio tinklalapio ypatybes: terpė, kurioje vartotojai gali „susikurti viešą arba pusiau viešą profilį”, -aiškiai nurodyti kitus vartotojus, su kuriais sieja koks nors ryšys” ir „išsamiai peržiūrėti žmones, susijusius su vartotoju, bei kitus, tarp kurių ryšius sukuria sistema”. Paprastai į sudėtinius tinklus ir -yšius vartotojas įsilieja tam, kad atrastų kitu atveju nepastebimus bendrumus ar ryšius su kitais vartotojais. Būtina pridurti ir dar vieną elementą, norint paaiškinti, kas privedė iki feisbuko -1, y virtualūs profiliai, sukurti pagal tikrą žmogaus tapatybę.

pazintys suaugusiems-www.meiluziai.lt

Save