Šventės

Velykos: įdomūs faktai, kurių nežinojote

Velykos yra svarbi krikščionių šventė, per kurią švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po pirmosios mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio, kuris paprastai būna nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d. Ši šventė pažymima įvairiomis tradicijomis ir papročiais, kurie įvairiuose pasaulio regionuose skiriasi. Todėl labai įdomu pateikti keletą įdomių faktų apie Velykas.

  • Velykų pavadinimas yra pagoniškos kilmės: Manoma, kad pavadinimas „Velykos“ kilo iš pagoniškos šventės „Eostre“, kuri buvo skirta vaisingumo ir pavasario deivei. Kai kurie istorikai mano, kad žodis „Velykos“ galėjo būti kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „Ēastre“, kuris buvo pagoniškos pavasario šventės pavadinimas.
  • Velykų kiaušiniai turi simbolinę reikšmę: Kiaušiniai yra populiarus Velykų simbolis, simbolizuojantis naują gyvybę ir atgimimą. Kiaušinių dažymo ir puošimo tradicija siekia senovės laikus, kai žmonės dažydavo ir puošdavo kiaušinius švęsdami pavasario atėjimą. Krikščionys perėmė šią tradiciją ir pradėjo naudoti kiaušinius kaip Jėzaus Kristaus prisikėlimo simbolį.
  • Pasaulyje Velykos švenčiamos skirtingai: Pasaulyje Velykos švenčiamos skirtingai – kiekviena šalis turi savitas tradicijas ir papročius. JAV populiarus Velykų simbolis yra Velykų zuikis, o Ispanijoje žmonės Velykas švenčia procesijomis ir religinėmis apeigomis.
  • Velykų data apskaičiuojama pagal Mėnulį: Velykų data nustatoma pagal Mėnulio ciklus. Ji tenka pirmajam sekmadieniui po pirmosios mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio. Pavasario lygiadienis – tai diena, kai saulė kerta ekvatorių ir žymi pavasario pradžią.
  • Velykų zuikis yra šiuolaikinė tradicija: Velykų zuikio tradicija yra šiuolaikinė, atsiradusi XIX amžiuje. Manoma, kad Velykų zuikis kilo iš vokiškos „Osterhase“ – kiškučio, kuris vaikams dėdavo spalvotus kiaušinius, tradicijos.
  • Karštos kryžiaus bandelės – populiarus velykinis skanėstas: Karštos kryžiaus bandelės yra populiarus velykinis skanėstas, tradiciškai valgomas Didįjį penktadienį. Šios saldžios bandelės pagardinamos cinamonu ir muskato riešutais, o ant viršaus dedamas iš glaisto padarytas kryžius. Kryžius simbolizuoja Jėzaus Kristaus nukryžiavimą.
  • Velykų lelija – prisikėlimo simbolis: Velykų lelija yra populiarus Velykų simbolis, simbolizuojantis prisikėlimą ir naują gyvenimą. Balta lelija simbolizuoja tyrumą ir, kaip tikima, išaugo iš Mergelės Marijos ašarų, kai ji matė savo sūnaus Jėzaus Kristaus nukryžiavimą.
  • Velykos yra kilnojamoji šventė: Velykos yra kilnojamoji šventė, t.y. jų data kasmet keičiasi. Jos išpuola pirmąjį sekmadienį po pirmosios mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio. Tai reiškia, kad Velykos gali būti bet kur tarp kovo 22 ir balandžio 25 d.
  • Velykų šventė trunka 50 dienų: Velykų šventė nesibaigia Velykų sekmadienį. Priešingai, jos tęsiasi 50 dienų iki Sekminių sekmadienio. Sekminių sekmadienis švenčiamas praėjus septynioms savaitėms po Velykų sekmadienio ir žymi Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų.
  • Velykos yra seniausia krikščionių šventė: Velykos yra seniausia krikščionių šventė, pradėta švęsti II amžiuje. Tai taip pat viena svarbiausių krikščioniškojo kalendoriaus švenčių, žyminti Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

Pabaigai

Velykos yra reikšminga krikščionių šventė, kuria švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Ji pažymima įvairiomis tradicijomis ir papročiais, įskaitant Velykų zuikį ir velykinius margučius.