Apželdintieji stogai – tai “žalioji” alternatyva paprastam stogui. Plika čerpinė, bituminė ar skardinė stogo danga, panašu, bus vis retesnis vaizdas ant naujų namų stogų visame pasaulyje.
Šio ekologiško stogo dengimo tikslas – nusėti namo stogą augalais kurie suteiktų stogui ne tik daugiau žavesio, tačiau prisidėtų prie švaresnės ir gražesnės aplinkos.
Šiame straipsnyje aptarsime “žaliuosius” stogų privalumus ir ateities perspektyvas Statistika byloja, jog apželdinimo technologijos ne tik sparčiai tobulėja, tačiau ir populiarėja žmonių tarpe. Į tai tekste ir pasigilinsime.
“Žaliųjų” stogų privalumai
Apželdintieji stogai turi tikrai nemažai privalumų, apie kai kuriuos iš jų daugelis net nesusimąsto:
- Mažina lietaus nuotekas – po stiprios liūties dauguma vandens susigers į stogo augalus užuot vandeniui kaupusis ant jo. Net ir įrengus kokybišką nuotekų sistemą, ypač lietingose vietose, vandens perteklius bus sugeriamas stogo augalų.
- Gerina oro kokybę – ko gero aktualiau didmiesčiams kur oras taršesnis, tačiau stoginiai augalai taip pat prisideda prie oro valymo. Kaip byloja tyrimai – tai gali būti vienas iš būdų mažinti didmiesčių taršą.
- Vėsina stogą – turintiems nuosavus namus aktualu žinoti, jog stogo apželdinimas leis lengviau suvaldyti temperatūros skirtumus. Kaip rodo tyrimai, stogo augalai padeda sugeria šilumą, taip apsaugodami stogą nuo perkaitimo. Atvėsus oro – šilumą geriau sulaiko nei plikas stogas.
- Puikiai tinka su saulės baterijomis – turintiems saulės baterijas verta žinoti, jog stogo apželdinimas gali pagerinti baterijų funkcionalumą. Panelės apsaugos augalus nuo per didelio saulės kiekio, tuo tarpu augalai saugos stogą nuo perkaitimo.
Pokyčius matysime visame pasaulyje?
Apželdintų stogų privalumai – vis labiau pripažįstami visame pasaulyje.
2013 metais, San Francisko miestas tapo pirmuoju JAV ir apskritai pasaulio miestu, įstatymiškai reikalaujančiu naujai statomiems namams įsirengti apželdintą stogą.
Tikslesni skaičiai – bent 15-30 procentų stogo ploto apželdinta augalais, įrengto su saulės baterijomis ar abiejų kombinacija.
Kaip teigė miesto tyrimų centro atstovas ir įstatymo organizatorius Džefas Džoslinas, miestui yra labai svarbu atsinaujinti:
“Nors San Fraciskas neretai laikomas inovacijų miestu, darbo yra išties daug. Jei norime teigiamų pokyčių mūsų planetoje turime veikti greitai ir efektyviai. Manau, jog miestas tikrai atsilieka nuo kitų didmiesčių” – teigė mokslininkas.
Situacija Lietuvoje
Turint omenyje sugriežtėjusi požiūrį gamtosaugos klausimais visame pasaulyje, tikėtis ryškių pokyčių stogų ir apskritai namų įrengime – logiškas ir pagrįstas manymas.
Būtų džiugu, jei ir tokį aktyvų judėjimą matytume ir Lietuvoje, kur kol kas tokios statybų mados – tikra retenybė.
Dažnai tautiečiams atrodo, jog tokie stogai reikalauja itin daug priežiūros ir kainuoja labai brangiai įsirengti, nors tai tėra tik mitai.
Vėl gi, suaktyvėjus gamtosaugos judėjimams ir mūsų šalyje, pokyčių tikrai galima tikėtis.
