Kalbant apie arbatą, dažnai galima išgirsti prieštaringas nuomones apie įvairius priedus – pieną, citriną, cukrų, medų. Vieni kalba, jog reikėtų arbatą gerti tokią kokią ji yra, kiti sako, jog, jei norisi priedų – arbata nėra kokybiška, treti teigia, jog tam tikros arbatos galimos su priedais. Tad kaip iš tikro? Pakalbėkime apie šiuos priedus.
Rinkitės tai kas patinka JUMS!
Nesvarbu, ką kalba vieni ar kiti, viskas susiveda į kiekvienam asmeniškai patinkantį skonį. Jeigu patinka arbata su cukrumi – pirmyn, įsidėkit šaukštelį! Turite įprotį puodelį su juodoji arbata pašviesinti su lašeliu pieno – šaunu! Daugelis taip vadinamų arbatos gėrimo taisyklių ir ritualų yra beprasmiai, jei negalite mėgautis arbata tokia, kokia patinka.
Visgi, yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos ir rekomendacijos, į kurias galima atkreipti dėmesį ir suteikti sau šansą išbandyti naujus skonius. O jei bandote naują arbatos rūšį, pirmiausia visuomet paragaukite gurkšnį arbatos be priedų, o jau tuomet jei norėsis paryškinti skonį, rinkitės priedus arbatai.
Ryškios ir stiprios arbatos geriamos su priedais
Juoda arbata dažniausiai puikiai dera su pienu. Stiprios, sodrios juodos arbatos dažniausiai paskaninamos pienu ir cukrumi, taip atskleidžiant švelnesnę arbatų pusę ir jų aromatingumą. Dažniausiai pienas ir cukrus pasirenkamas juodoms arbatoms iš Indijos (išskyrus Darjeeling), Šri Lankos, Indonezijos, dalies Afrikos ir Pietų Amerikos. Pienas su cukrumi taip pat dera ir su populiariais juodos arbatos mišiniais English Breakfast ir Earl Grey.
Beje, Earl Grey yra pakankamai gerai žinoma rūšis ir populiari visame pasaulyje. Bet geriama skirtingai. Štai pavyzdžiui, Anglijoje geriama su cukrumi ir citrina, tuo tarpu JAV geriama su pienu arba gryna.
Kai kurios žaliosios arbatos, pavyzdžiui, parako rūšies(Gunpowder) žalioji arbata dera su šlakeliu pieno. O baltos arbatos, ulongo arbatos bei pu-erh arbatos paprastai geriamos grynos arba su labai nedideliu kiekiu cukraus. Taip yra dėl to, jog daugelio manymu baltos arbatos yra per švelnios ir delikačios, jog būtų maišomos su priedais, o ulongo skonis pernelyg kompleksiškas, jog būtų užgoštas dar vieno komponento.
Arbatos specialiai kurtos gerti su pienu
Yra daugybė receptų, kurie reikalauja pieno į arbatos puodelį, o taip pat dažnai ir cukraus. Tai itin stiprios arbatos, savo stiprumu ir kofeino koncentracija primenančios kavą, angliškai kalbančiose šalyse, ypač Airijoje ir Škotijoje, vadinamos „statybininkų arbatomis“ (builders teas).
O kai lankysitės Rytų Fryzijoje Vokietijoje, galite išbandyti kreminę arbatą. Tai nedidelis kiekis gėrimo (kaip ekspreso puodelis) itin stiprios Assam arbatos patiekamas su riebia grietinėle ir gabalėliu cukraus.
Arbatos be pieno
Arbatos dažniaus saldinamos šaukšteliu cukraus nei maišomos su pienu. Šaltos arbatos dažnai geriamos su cukrumi, taip pat ir arbatos-vaistažolių mišiniai, įskaitant populiarėjančią Marokietišką mėtų arbatą.
Ir pabaigai, primename – išbandyti reikia įvairius derinius, o gerti tai kas patinka patiems!
