Pelargonija
Laisvalaikis

Gėlynų įvairovė ir tradicijos

Gėlynas yra tarsi garbės reikalas privačių namų savininkams, sodininkams, kaimų gyventojams ir net kai kuriems daugiabučiuose gyvenantiems ir kelis kvadratinius metrus žemės įdirbusiems tautiečiams. Daržai bei bulvių kaip ir eina iš mados, tačiau gėlynų dar niekas neskuba išstumti. Tiesa, labai nemėgstantys kapstytis žemėje, bet turintys savo kiemą dažnai vietoj gėlių renkasi visžalius augalus, alpinariumus, kurių priežiūra kur kas paprastesnės. O gudrūs, bet tingūs gėlininkai tiesiog augina daugiametes gėles, kurios niekur nedings ir toliau sau žydės net jei kurį sezoną ir visai apie jas pamiršite.

Tokios paprastos gudrybės dažnai praverčia išties mažai laiko ar noro turintiems žmonėms. Kita vertus, tai ir sukuria šiokią tokią kiemų įvairovę, kuri būna įdomesnė praeiviams. Pamatyti kalnines pušis, kadagius, kokią nors magnoliją ar bent įmantriai iškarpytą buksmedį yra kur kas įdomiau nei tos pačios pelargonijos ar bergenijos. Džiugu, kad tokia kiemų ir gėlynų įvairovė formuojasi gana natūraliai, pagal kiekvieno poreikius, norus ir supratimą. Madų laikai, kuomet pas visus būtinai turėjo augti tuja, diemedis ar tulpės kaip ir baigėsi. Dabar galima pamatyti labai skirtingus kiemus – vienur tik lygia veją ir jokio dekoratyvinio augalo, kitur vyraus daržai su bulvėm ir burokais, na o pas kai kuriuos galima rasti ir japoniškus sodus su bonsais, alpinariumais ir net čiurlenančiais fontanais. Gal ir liūdi apleista ir pamiršta pelargonija, tačiau įvairovei ir įdomumui tai tikrai netrukdo.

Tiesa, išlikę ir šiokių tokių tradicijų, kurios neapleidžia daugelių kiemų. Pradžiai, be jokios abejonės, kaip gi be vejos. Nors nedidelio plotelio lygaus, gražaus žolės gabalėlio. Na ne paslaptis, yra ir tokių, kurie mielai visą savo kiemą iškloja trinkelėmis ir pasidžiaugti žaluma eina į miškus. Taip pat daugelis vis dar mėgsta nors vieną kitą vaismedį, kokią gerai prižiūrimą, genimą ir neaukštą obelį. Daug kas stengiasi turėti ir kokį nors visžalį krūmą, kuris pagyvina kiemo vaizdą žiemos metu. Ar tai kadagys, ar tuja, ar pušis, ar koks rododendras – ne taip ir svarbus. Na o tradicinė rūta, tulpė, katilėlis ir pelargonija po truputi turi užleisti savo vietą. Gal trumpam, gal laikinai, o gal tai jau pasenusios, nebeįdomios gėlės, kurias ir toliau augins ir puoselės jau gerokai siauresnis kiemų savininkų ratas.