Mes pripratę, jog draugai, giminaičiai ir kaimynai keliauja laimės ieškoti į užsienį. Tačiau esame pripratę prie tradicinių krypčių – Didžiosios Britanijos, Airijos, Norvegijos ar kokios Vokietijos. Kažkada buvo šiokia tokia emigracijos banga į Ispaniją, kur žmonės kėlėsi turbūt ne tiek dėl ekonominės šalies gerovės, kiek dėl kur kas malonesnio klimato. Tačiau pažvelgus į statistikos departamento duomenis, lietuvių išeivių galima rasti įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Mūsų tautiečiai kraustosi gyventi ir į Pietų Korėją, ir į Kanadą, ir į Kirgiziją ar Pietų Afrikos Respubliką. Turbūt bent pusėje iš poros šimtų pasaulio valstybių galima rasti nuolat gyvenančių lietuvių. Žavinga ta globalizacija ir šių laikų galimybės.
Tiesa, turbūt lengva spėti, jog į egzotinius kraštus tautiečius dažniausiai ne gena ne aklas pinigų troškulys (kitaip – tiesiog noras išgyventi), bet kur kas subtilesni dalykai. Ar karjera ir įdomus, tik tame pasaulio kampelyje galimas darbas, ar unikalių studijų galimybė, galbūt tai – tiesiog noras pasinerti į visiškai kitokią kultūra ir kitokį gyvenimą, tuomet kodėl gi nepasirinkus, pavyzdžiui, Kambodžos ar Butano. Žinoma, yra nemažai ir meilės emigrantų, nutekėjusių į skirtingus pasaulio kampelius ir ten daugiau ar mažiau sėkmingai besikuriančių ir besidžiaugiančių gyvenimu.
Tuo tarpu tokios valstybės kaip Norvegija, Vokietija ar Ispanija dažniausiai pasirenkamos dėl tiesiog geresnio uždarbio. Daugeliu atveju būna net nelabai svarbu, koks tas darbas iš viso yra. Žinoma, jau minėta Ispanija traukia dėmesį dėl puikaus klimato. Saulė, šiluma, gatvėse augantys mandarinai ir citrinos – tai kur kas maloniau už tamsias lietuviškas žiemas ar nuolat lietuje paskendusią Didžiąją Britaniją. Kita vertus, tokiose šalyse yra sunkiau įsikurti, vis tik jos retai pakanka tarp pasaulio ekonomikos flagmanų. Štai Norvegijoje dėka didelių algų vis dar plūsta norintys apsigyventi tautiečiai, jei ne visam laikui, tai bent jau sezoniniam padirbėjimui. Ir tuomet jokie blogi orai, poliarinės naktys šiaurinėje salos dalyje, stiprūs ir dažni vėjai bei lietūs vakarinėje nesustabdys norinčių užsidirbti.
Priežasčių, į kokią šalį vis tik emigruoti, gali būti įvairiausių. Be jau minėtų finansinių, karjeros ar studijų galimybių, meilės ir kitokių kultūrų paieškų visada gali atsirasti ir kur kas asmeniškesnės priežastys, dėl kurių lietuviai įsikuria Ugandoje, Dramblio Kaulo Krante ar Urugvajuje. Svarbiausia, kad ir kur žmogus bebūtų, laimė ir kasdienė šypsena. Valio.
