Vaikystė – svarbus gyvenimo laikotarpis, nes jos metu formuojasi žmogaus asmenybė. Vaiko psichika tuo etapu labai imli išorinio pasaulio poveikiui, todėl viena iš psichologinių technikų – meno terapija.
Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaizdžių privalumų. Ji veikia švelniai, natūraliai ir nepastebimai: kūrybiškumas savaime įjungia psichikos mechanizmą, padedantį išgydyti sielą.
Piešimo technikos
Paveikslai ant drobės, piešiniai ant popieriaus ir įvairūs „peckeliojimai“ gali atverti vaiko vaizduotę ir ją išlaisvinti. Izoterapija (piešimo technikos) yra klasikinės meno terapijos kryptis. Ji dažniausiai taikoma, kai norima nustatyti vaikų vystymosi sutrikimus ir emocinį nestabilumą, be to, ji ir padeda visa tai įveikti.
Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas – jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Būtina piešimo procesą pakreipti tinkama linkme, paversti jį vaiko savęs pažinimo ir ugdymo priemone – tai, kas gimsta popieriaus lape, nėra sąmoninga.
Izoterapija apima daug piešimo technikų: tai chaotiškas piešinys (dėmės, kreivės), diagnostinis (kai reikia ką nors pripiešti), siužetinis (pavyzdžiui, vaizduojama šeima), tematinis (kuo norima būti), nevaržomas (kokia nuotaika šiuo metu) ir daugelis kitų.
Smėlio terapija
Žaidimas su smėliu – vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių psichoterapijos metodų. Jis paremtas jungiškąja psichoanalize, teigiančia, kad žmogaus psichika turi „imunitetą“ ir todėl gali savarankiškai pasveikti po patirtos psichologinės traumos.
Kaip tai atrodo? Pacientui (nebūtinai vaikui) siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją. Medžiagos – smėlis ir daug formelių.
Figūros turi būti įvairios, apimti skirtingas objektų grupes: žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, simbolines figūras ir pan. Žmogus pavaizduos tokį pasaulio paveikslą, kokį jis pats mato.
Kaip atsiranda meno terapijos magija?
Meno terapija skiriasi nuo mums pažįstamos dailės tuo, kad jos metu nesiekiama estetiškai patrauklaus rezultato ir nereikalaujama turėti jokių meninių gebėjimų. Gydanti kūrybinė saviraiška galima ir per muziką, judesį, vaidybą ar tiesiog žaidimą. Gydomasis kūrybos poveikis pasireiškia per galimybę simboliškai išreikšti patirtus sudėtingus išgyvenimus, įkūnyti mūsų fantazijas, dėl to galime tam tikra prasme iš jų išsivaduoti. Tačiau, kad įvyktų tikra terapija, reikalingas ir meno terapijos specialistas, padedantis pasirinkti reikiamą priemonę, įvardinti kliento simbolius bei vykstančius psichinius procesus. Taigi, apie jausmus sunku kalbėti bet koks palengvėjimas ateina kai pamatai jog gali juos nupiešti ar išdainuoti t.y. perteikti netiesiogiai, o saugiai „užšifruotus“ mums vieniems suprantama simbolių kalba.
Kas gali padėti atskleisti vaikų kūrybiškumą?
Visų pirma – tėvai. Kurdami saugią psichologinę aplinką, palaikydami vaiko kūrybinius sugebėjimus, mokėdami subtiliai užjausti ištikus pirmosioms nesėkmėms. Tėvai gali padėti savo pakantumu net ir pačioms keisčiausioms vaiko idėjoms, mokėdami kasdien skirti vaikui taip reikiamo dėmesio, tačiau kartu neapsunkindami jo pernelyg dideliu globėjiškumu.
Labai svarbu, kad kūrybiški vaikai turėtų galimybes tinkamai išlieti savo kūrybinę energiją. Vaikui reikia turėti savo kambarį ar vietą, kur netrukdomas ir nesulaukdamas priekaištų dėl netvarkos galėtų atsiduoti kūrybos siautuliui. Jei namuose tokių sąlygų sudaryti neįmanoma – verta pasidomėti ir ieškoti tinkamo būrelio, muzikos ar dailės mokyklėlės. Į šias įstaigas galime leisti vaikus nesiekdami tikslo išugdyti profesionalius menininkus. Menas – ne tik vienas stipriausių kūrybiškumo variklių, bet ir puiki terapija, priemonė išreikšti savo jausmus.
Kodėl svarbu išreikšti, ką jauti?
Mokslininkai jau senokai įrodė, kad emocijos tai galinga energija, kuri kaupiasi mumyse, skatindama ją išreikšti ir, jei to nepadarome, pasireiškia pati, mums visai nepageidautinu ligos, ar net sukrečiančių emocinių sprogimų pavidalu. Emocinė energija gali būti panaudota tiek griaunant tiek kuriant save ir aplinkinį pasaulį. Visiems mums labai svarbu mokėti tinkamai ir laiku nuleisti garą. „Kūrybos terapijos namuose” dirbdama tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais vis labiau įsitikinu, kad kūrybinė veikla tam labai tinka.
Pabaigai
Šiame straipsnyje aptarėme meno terapijos naudą vaikui. Taigi, gimus kiekvienam vaikui, jo autoritetas – tėvai. Tai nepamirškime padėti vaikui realizuoti savęs, jugi vaikas yra tėvų atspindys.
