Dulkės
Anglių, cemento ar kelio dulkės, miltai, mineralinės trąšos nusėda ne tik ant darbininkų atvirų kūno dalių, bet, prasisverbdamos pro drabužius, ir ant uždengtų kūno dalių. Susimaišiusios su. prakaitu, dulkės suminkština odos paviršių, ir bakterijos gali lengviau pro jį prasiskverbti gilyn. Todėl labai svarbu po darbo nuplauti odą. Pernelyg kietas vanduo ir netinkamas muilas (turintis per daug šarmo) erzina odą. Labai retai keičiami darbiniai drabužiai, persisunkę dulkėmis ir nešvarumais, taip pat gali sukelti odos ligas. Rekomenduojama po darbiniais drabužiais vilkėti medvilninius apatinius drabužius, o žiemą, ypač drėgnose ir šaltose patalpose, net vilnonius.Drabužiai iš sintetinių audinių nesugeria prakaito, kuris kaupiasi ant medžiagos paviršiaus ir, susimaišęs su nešvarumais, dulkėmis ir bakterijomis, dirgina odą.
Odą dar gali dirginti ir blogai išskalauti sintetinėmis skalbimo priemonėmis skalbti baltiniai, nes skalbimo priemonių likučiai tirpsta ant drėgno Šilto odos paviršiaus, ir oda parausta bei pleis kanoja. Todėl, skalaujant baltinius, paskutinis vanduo turi būti visiškai švarus. Skalbimo priemonių šarminiam efektui neutralizuoti, paskutinį kartą skalaujant baltinius, galima įpilti 1 šaukštą acto 5 litrams vandens arba specialaus skysčio „K” (kiek jo pilti, nurodyta etiketėje).
Po darbo dulkėse ir nešvarumuose geriausia praustis paprastu pirties muilu. Jeigu oda jautri, galima vartoti riebų muilą (pavyzdžiui, „Sfinks”, „Jajičnoje”, „For you”, „Semeinoje”). Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyrai sugrąžinti nusiprausus patariama ištrinti visą kūną tualetiniu actu arba parūgštintu vandeniu.
Moterims, kurios dirba dulkėtoje ar nešvarioje patalpoje, būtina reguliariai, bent kartą arba du kartus per savaitę, maudantis vartoti baktericidines arba priešuždegimines priemones: kalio permanganatą, gūros druską ir kt. Taip pat galima j vonią įpilti pušų pumpurų,. kadagio uogų, dilgėlių, šalavijų antpilo.
Tepalai ir techninės tirpikliai, vaistai
Nuo įvairių cheminių junginių, ypač naftos ir jos perdirbimo produktų, tepalų ir techninių alyvų, organinių dervų produktų ant neuždengtų kūno dalių — veido, kaklo, rankų — gali atsirasti spuogų. Kartais išberia ir pridengtas kūno dalis — liemenį ir šlaunis. Paprastai pažeidžiamos vietos, kurias trina nešvarūs drabužiai arba tiesiogiai veikia dervos, tepalai ir kt. Darbiniai drabužiai, persisunkę derva, technine alyva, tepalais, erzina odą beveik taip pat, kaip ir tiesiogiai veikiančios tos medžiagos.
Odą geriau apsaugo prie kaklo, plaštakų ir kulkšnių gerai prigludę darbiniai drabužiai. Reikia užsimauti apsaugines pirštines. Labai dažnai padidėja dirbančiųjų su derva odos jautrumas saulės spinduliams. Nepridengtos odos vietos parausta. Po tam tikro laiko paraudimas praeina, bet lieka tamsios dėmės. Todėl, dirbant tokius darbus, reikia užsidėti tamsius akinius ir skrybėlę su plačiais kraštais, kurie apsaugotų nuo saulės spindulių sprandą ir kaklą. Nepridengtas vietas reikia patepti apsauginiu kremu.Derva pažeistą odą išberia spuogais, šašais prie plaukų maišelių angelių. Tie spuogai nesusiję su seborėja, bet jų atsirasti skatina riebalų liaukų ligos (pavyzdžiui, seborėja), labai sausa arba prakaituojanti oda, taip pat darbas aukštoje temperatūroje.
Įvairi žaliava, naudojama dažams, lakams, emalei gaminti, gali toksiškai arba alergiškai pažeisti odą. Tirpikliai (benzinas, terpentinas, acetonas), esantys dažuose ir lakuose arba vartojami seniems dažams pašalinti, suardo apsauginę riebalinę odos dangą, oda pasidaro sausa, šiurkšti ir sutrūkinėja, todėl susergama alerginėmis ligomis. Toksiškai ir alergiškai odą pažeisti gali ir dažų bei lakų dažikliąi. Nuo jų dažniausiai bėrimai būna pūlingi.Moterims, kurios, dirbdamos farmacijos ir chemijos pramonėje, susiduria su bromu, gali atsirasti tamsiai raudonų arba raudonai violetinių vadinamųjų bromo spuogų, kartais pūlingų pūslelių.Ypač reikia saugotis organinių ar neorganinių medžiagų pigiau, žalojančių organizmą, o patekusias ant odos, kuo greičiau nuvalyti ir neutralizuoti.Pirmiausia privalu nuvalyti odą. Tai labai kruopščiai turi daryti sergantieji riebaline seborėja, nes jų oda linkusi greitai supūliuoti, yra jautresnė įvairiems cheminiams dirgikliams. Pro se-borėjos pažeistą vietą greičiau prasiskverbia riebaluose ištirpusios kenksmingos medžiagos.
Nuolat veikiama įvairių tirpiklių, oda labai išdžiūsta, ir tada lengviau pro ją prasiskverbia toksinės medžiagos ir bakterijos, sukeliančios uždegimą. Todėl, valant odą, labai svarbu atsižvelgti į odos ir cheminių medžiagų ypatybes.Visos odos valymo priemonės turi bent iš dalies neutralizuoti ir sušvelninti cheminių dirgiklių efektą. Pavyzdžiui, valant tepalus arba dervą tirpikliu (benzinu), žalojama ir oda, o tam tikros alyvos bei riebalai nuvalo odą ir visiškai nedirgina. Valoma taip: ant nešvarios vietos užtepamas sviesto arba margarino sluoksnis ir paliekamas .5—8 minutėms. Po to vata arba ligninu jis švelniai nuvalomas. Jeigu pirmą kartą nepavyko visko nuvalyti, šią procedūrą reikia dar kartą pakartoti. Vėliau nešvari vieta gausiai išmuilinama tualetiniu muilu ir nuplaunama šiltu vandeniu.
Dirbantiesiems su tepalais, organinėmis dervomis, tepaline alyva, be dušo, patariama ne rečiau kaip du kartus per savaitę maudytis vonioje. Vandenį reikia suminkštinti ir įdėti baktericidinių arba kitokių odą teigiamai veikiančių preparatų: valgomosios arba Karlsbado druskos (500—1000 g voniai), ramunėlių (200 g). Moterims, kurių oda yra sausa, naudinga dėti į vonią šių vaistažolių mišinį: liepžiedžių, ramunėlių, pušų pumpurų (300 g voniai).Jeigu prausiamasi tik muilu ir vandeniu, tai paskui reikia išsitrinti tualetiniu actu arba parūgštintu vandeniu.Valant tirpiklius, reikia atsižvelgti ir į odos ypatybes. Taigi sausa oda išmuilinama riebiu muilu, pavyzdžiui, „Sfinks”, nuplaunama šiltu vandeniu ir ištrinama šaltu vandeniu, parūgštintu vaisių sultimis arba acto rūgštimi. Nušluostyta vos vos drėgna oda plonai tepama pusiau riebiu kremu arba balzamu.Riebi oda plaunama paprastu tualetiniu muilu ir šiltu vandeniu, po to ištrinama parūgštintu vandeniu.Jeigu oda sausa, labai gerai įdėti į vonią kvietinių sėlenų, bulvinio krakmolo (1/4 kg krakmolo dedama į 4 litrus šalto vandens, užvirinama ir pilama į vonią) arba įpilti šių vaistažolių: ramunėlių, liepžiedžių, sėmenų. Riebiai odai tinka ramunėlių, pušų pumpurų, jonažolės antpilai toliau.
