Technologijos

TSAR bomba: kuo ji skiriasi nuo kitų

TSAR bomba yra šiurpą keliantis įrodymas, kad žmonija sugeba valdyti griaunamąją galią. Šaltojo karo ginklavimosi varžybų įkarštyje Sovietų Sąjungoje sukurtas milžiniškas branduolinis ginklas „debiutavo“ 1961 m. spalio 30 d. Tačiau TSAR bomba iš kitų branduolinių ginklų išsiskiria ne tik savo griaunamąja galia, bet ir neregėtu dydžiu bei galingumu.

Šaltojo karo įkarštyje Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga pavojingai varžėsi kurdamos vis galingesnius branduolinius ginklus. TSAR bomba tapo sovietinės branduolinės technologijos viršūne, kuri buvo ilgamečių mokslinių tyrimų ir plėtros kulminacija. Fiziko Andrejaus Sacharovo vadovaujamos sovietų mokslininkų grupės suprojektuota TSAR bomba turėjo pademonstruoti Sovietų Sąjungos branduolinį meistriškumą ir tapti atgrasymo priemone potencialiems priešininkams.

Iš kitų branduolinių ginklų TSAR bomba iš tiesų išsiskyrė savo stulbinamu dydžiu ir galingumu. Apie 50 megatonų trotilo galingumo TSAR bomba tebėra galingiausias kada nors susprogdintas branduolinis ginklas. Kalbant apie jo griaunamąją galią, sprogimas buvo maždaug 3 000 kartų galingesnis už Antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos numestą atominę bombą. Šios bombos sukeltas sprogimas buvo toks milžiniškas, kad sudaužė langus už 500 km ir sukėlė daugiau kaip 60 km aukščio grybų debesį.

TSAR bomba išsiskyrė ne tik neregėtu derlingumu, bet ir milžinišku dydžiu bei svoriu. Sverianti net 27 metrines tonas ir maždaug 8 metrų ilgio, TSAR bomba buvo vienas didžiausių ir sunkiausių kada nors sukurtų branduolinių ginklų. Jam gabenti ir dislokuoti reikėjo naudoti specialiai modifikuotą bombonešį „Tupolev Tu-95“.

Nepaisant siaubingos galios, TSAR bomba niekada nebuvo skirta naudoti kovoje. Vietoj to ji buvo stiprus Sovietų Sąjungos branduolinių pajėgumų simbolis ir suvaidino svarbų vaidmenį Šaltojo karo laikų geopolitikoje. TSAR bombos bandymai sukėlė šoką visame pasaulyje ir sustiprino ginklavimosi varžybas tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos. Jis pabrėžė abipusiai garantuoto sunaikinimo principą, pagal kurį vienai šaliai panaudojus branduolinį ginklą, kita šalis imtųsi katastrofiško atsakomojo smūgio ir abi šalys būtų sunaikintos.

TSAR bomba – tai šiurpus priminimas apie žmonijos gebėjimą naikinti. Savo neregėtu dydžiu, galingumu ir griaunamąja galia ji išsiskyrė iš kitų branduolinių ginklų ir pabrėžė branduolinių ginklų platinimo pavojus Šaltojo karo metais. Taigi, akivaizdu, jog būtina visomis išgalėmis siekti, jog būtų užkirstas kelias branduolinių ginklų naudojimui ir užtikrinti saugesnį ir patikimesnį pasaulį.