Sodų, kaimų, privačių namų gyventojai nevengia turėti ir savo daržo. Nors mažo kaimelio. Ir sodelio, ir vieno kito serbentų krūmo. Turėti savo užaugintą vaisių ar daržovę – tikrai malonu. Ypač jei tai ne tik skanu, bet dar ir sveika. Svarainiai – puikus vitaminų užtaisas drėgnam rudeniui, šaltai žiemai ar vitaminų stoka pasižyminčiam pavasariui. Net nedidelis svarainių krūmas turi pakankamai vaisių nedidelei šeimai.
Nuo senų laikų Lietuvoje paplitę svarainiai su dygliais ant šakelių. Dėl to daug kas ir nemėgsta šio krūmo – badosi praeinant, badosi skinant vaisius, skausminga genėti… Tokiu atveju tikrai nublanksta svarainių nauda prieš šiuos bjaurius darbus. Tačiau vis plačiau plinta ir selekcininkų išvesto bedyglės veislės. Viskas tas pats, tik turime švelnų krūmą, nesibadantį, nekeliantį aukščiau išvardintų rūpesčių. Tikra palaima.
Ką gauname iš svarainio? Visų pirma, jame gausu vitamino C. Nieko keisto – jis be galo rūgštus, vieno jo valgyti nerekomenduojama ir net nelabai įmanoma. Na, nebent mėgstate ekstremalius potyrius savo burnoje ir gerklėje. Tačiau svarainiai puikiai tiks įvairiems kompotams, jų spaustos sultys ir atskiestos sultys – puiki atgaiva tiek vasara, tiek žiema. Ypač gerai, jei tų sulčių nekaitinate, spaudžiate šaltuoju būdu – tuomet išlieka žymiau daugiau vitaminų. Jei baisu kad sultys suges – galima jas šaldyti. Jos būna rūgščios, skiesti reiks bene dešimt kartų didesniu kiekiu vandens, tad vietos šaldiklyje užims tikrai nedaug.
Populiaru ir džiovinti svarainiai. Tiesiog supjaustyti riekutėmis ar griežinėliais (kaip bepavadinsi, kad tik patogu būtų) jie gerai išdžiūna, puikiai laikose per žiemą. Tokie labai tinka arbatai pagardinti – vos kelios skiltelės pagardins praktiškai bet kokią arbatą, suteiks jai malonios rūgštelės. Galima gerti užsiplikius ir vien svarainį – tai taip pat skanu. Būna netgi pyragų receptų su svarainiais. Vėlgi dvejopai – galima pertepimui parūgštinti naudoti svarainių sultys, galima naudoti ir jų skilteles. Tiesa, nereikia padauginti – vis tik tai rūgštus vaisius. Bet obuolių pyragas su keliomis skiltelėmis svarainių būna tikrai įdomaus skonio. Teigiama prasme.
O auginti svarainius savo sklype – išties paprasta užduotis. Šis krūmas mažai reiklus, atsparus šalčiams, nereikalauja derlingos žemės, gali pakęsti sausras (nereikalauja laistymo daugiau, nei gauna iš lietaus). Pasisodinus svarainių krūmą, jį galima išties ilgam pamiršti – užtenka vos kartą ar du metus pagenėti, kad augtų jums patogesne forma, ir su laiku jis tikrai duos vaisių. Žinoma, jei norite derliaus greitai ir gausaus, reikės įdėti ir daugiau pastangų – augalą laistyti kuomet sausa, patręšti, dažniau genėti. Tačiau visumoje pastangų reikia tikrai nedaug, kad turėtume skanią ir sveiką rūgštelę.
