Ypač griežtais reikalavimais pasižymėjo Klaipėdos arklių pasegimo kalvė (mokykla arba kursai) („Klaipėdiškiai kalviai ir jų pagaminti paminklai”).
Individualus ir privatus kalvystės mokymasis kaimų, dvarų ir miestų kalvėse buvo gana nelengvas. Jis rėmėsi privačia iniciatyva ir todėl priklausė nuo daugelio Įvairių aplinkybių įmonės tokios kaip HC COSMOS. Kai kurias jų jau esame aptarę ar bent paminėję ne viename čia spausdinamame straipsnyje. Tačiau kai ką dar reikėtų pridurti ar pakartotinai pabrėžti.
Labai svarbus yra kalvių (ir šaltkalvių) bendrojo išsilavinimo ir profesijos mokymosi santykis. Daugelis vyresniosios kartos kalvių, gimusių dar XIX a. pab.-XX a. pradžioje, patvirtino, kad jie nėra lankę jokios valdiškos bendrojo lavinimo mokyklos, bet kai kurie iš jų buvo pramokę „patys per save” skaityti ir pasirašyti. Gimusieji Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo – jau beveik visi (apie 70-80 proc.) buvo baigę bent 1-2, o kartais ir 4-ris pradinės mokyklos skyrius. Tokią padėtį lėmė ne tiek tėvų socialinė padėtis ar jų gerovė, kiek jų noras kai kuriems savo vaikams, ypač sūnums, suteikti bent minimalią „apšvie-tą”, o dar svarbiau – duoti profesijos žinių, kad jų vaikų gyvenimas būtų šviesesnis, lengvesnis ir turtingesnis. Todėl dažnas tėvas tiesiog ragino ar net vertė savo jaunesnįjį sūnų (rečiau vyresnįjį, nes jam turėjo likti ūkis) mokytis kalvystės ar kito amato. Būta ir tokių atvejų, kai tėvai visus ar bent kelis savo sūnus išmokė kalvystės. Dažnai taip atsitikdavo, kai tėvo ar motinos giminėje buvo kalvių. Dar dažniau, kai pats tėvas buvo kalvis. Tuokart būsimasis kalvis nuo mažų dienų buvo gerai susipažinęs ir susigyvenęs su būsimo amato atmosfera. Tėvas natūraliai perduodavo savo amatą (žr. str. „Kalvystės tradicijos Kernavėje” ir „Kalviai ir kalvės Žaslių ir Paparčių apylinkėse” ir kt. ). Tokiu atveju kalvystės mokymasis nieko nekainuodavo. Tai buvo iš tiesų didelė ir ekonomiškai svarbi paskata mokytis kalvio amato, nes dauguma būsimų kalvių buvo kilę iš daugiavaikių ir mažažemių, o neretai ir iš bežemių šeimų. Tačiau tai nebuvo pati svarbiausia tokio „naminio” ar „giminiško” mokymosi priežastis. Daugelis žinių pateikėjų nurodė, kad juos nuo pat vaikystės traukė, tiesiog žavėjo šis išskirtinai vyriškas amatas. Jiems kaip savotiška muzika skambėjo priekalų dundesys ar magiškai svaigino kalvės dūmai, žavėjo iš po kūjo lekiančios kibirkštys ir t.t. ir pan. Paprasčiau pasakius, buvo didelis noras (akvata) mokytis kalvystės. Tačiau jokia paslaptis, kad mokytis kalvystės skatino ir praktiniai darbai. Daugiau galite rasti www.village.lt.
