Kalvystės darbai

tureklai-su-stiklo-elementais-3-www.metalo-gaminiai.lt           Ypač griežtais reikalavimais pasižymėjo Klaipėdos arklių pasegimo kal­vė (mokykla arba kursai) („Klaipėdiškiai kalviai ir jų pagaminti paminklai“).

Individualus ir privatus kalvystės mokymasis kaimų, dvarų ir miestų kalvėse buvo gana nelengvas. Jis rėmėsi privačia iniciatyva ir todėl pri­klausė nuo daugelio Įvairių aplinkybių įmonės tokios kaip HC COSMOS. Kai kurias jų jau esame aptarę ar bent paminėję ne viename čia spausdinamame straipsnyje. Tačiau kai ką dar reikėtų pridurti ar pakartotinai pabrėžti.

Labai svarbus yra kalvių (ir šaltkalvių) bendrojo išsilavinimo ir pro­fesijos mokymosi santykis. Daugelis vyresniosios kartos kalvių, gimu­sių dar XIX a. pab.-XX a. pradžioje, patvirtino, kad jie nėra lankę jokios valdiškos bendrojo lavinimo mokyklos, bet kai kurie iš jų buvo pramokę „patys per save“ skaityti ir pasirašyti. Gimusieji Pirmojo pa­saulinio karo metais ir po jo – jau beveik visi (apie 70-80 proc.) buvo baigę bent 1-2, o kartais ir 4-ris pradinės mokyklos skyrius. Tokią pa­dėtį lėmė ne tiek tėvų socialinė padėtis ar jų gerovė, kiek jų noras kai kuriems savo vaikams, ypač sūnums, suteikti bent minimalią „apšvie-tą“, o dar svarbiau – duoti profesijos žinių, kad jų vaikų gyvenimas būtų šviesesnis, lengvesnis ir turtingesnis. Todėl dažnas tėvas tiesiog ragino ar net vertė savo jaunesnįjį sūnų (rečiau vyresnįjį, nes jam turė­jo likti ūkis) mokytis kalvystės ar kito amato. Būta ir tokių atvejų, kai tėvai visus ar bent kelis savo sūnus išmokė kalvystės. Dažnai taip atsitikdavo, kai tėvo ar motinos giminėje buvo kalvių. Dar dažniau, kai pats tėvas buvo kalvis. Tuokart būsimasis kalvis nuo mažų dienų buvo gerai susipažinęs ir susigyvenęs su būsimo amato atmosfera. Tėvas na­tūraliai perduodavo savo amatą (žr. str. „Kalvystės tradicijos Kerna­vėje“ ir „Kalviai ir kalvės Žaslių ir Paparčių apylinkėse“ ir kt.  ). Tokiu atveju kalvystės mokymasis nieko nekainuodavo. Tai buvo iš tiesų di­delė ir ekonomiškai svarbi paskata mokytis kalvio amato, nes daugu­ma būsimų kalvių buvo kilę iš daugiavaikių ir mažažemių, o neretai ir iš bežemių šeimų. Tačiau tai nebuvo pati svarbiausia tokio „naminio“ ar „giminiško“ mokymosi priežastis. Daugelis žinių pateikėjų nurodė, kad juos nuo pat vaikystės traukė, tiesiog žavėjo šis išskirtinai vyriškas amatas. Jiems kaip savotiška muzika skambėjo priekalų dundesys ar magiškai svaigino kalvės dūmai, žavėjo iš po kūjo lekiančios kibirkštys ir t.t. ir pan. Paprasčiau pasakius, buvo didelis noras (akvata) mokytis kalvystės. Tačiau jokia paslaptis, kad mokytis kalvystės skatino ir praktiniai darbai. Daugiau galite rasti www.village.lt.

About kvepalai