Ateidamas ruduo į kiekviena sodą ir daržą atneša daug gėrybių. Pastaruoju metu lietuvių labai pamėgti ir mielai auginami tapo moliūgai. Tai labai universalus vaisius. Moliūgus galima troškinti, kepti ir virti, iš jų gaminamos sriubos, košės, tyrės ir kiti skaniausi patiekalai. Tai vienmetis žolinis šilumą labai mėgstantis augalas, auginantis vaisius. Jie būna labai įvairių formų, dydžio ir spalvų. Moliūgai gali sverti nuo kelių šimtų gramų, jei jie dekoratyviniai, iki kelių šimtų kilogramų. Rekordinio dydžio moliūgas 1986 m. buvo užaugintas JAV. Jis svėrė net 302 kg.
Valgyti galima visas šio augalo dalis: minkštimą, sėklas, lapus ir net žiedus. Patiekalai, pagaminti iš moliūgų, stimuliuoja kraujotaką ir šildo galūnes. Jie puikiai dera su visais prieskoniais, ypač šildančiais, pvz., gvazdikėliais, juodaisiais pipirais, imbieru. Šis labai vertingas vaisius pasižymi visai nedideliu kaloringumu: suvalgius 100 g moliūgo minkštimo, gaunamos vos 29 kcal. Taip yra todėl, kad net 92 proc. moliūgo sudaro vanduo. Šio vaisiaus minkštime gausu cukraus, kalcio, kalio, magnio bei geležies druskų, taip pat vitaminų C, B1, B2, PP, provitamino A.
Nevenkite paskanauti moliūgų sėklų, kurios yra puikus mineralų šaltinis. Apie 36–52 proc. sėklų sudaro riebusis aliejus, jose daug fitosterinų, dervinių medžiagų bei organinių rūgščių. Pusėje puodelio sėklų yra net 92 proc. rekomenduojamos mangano ir magnio paros normos bei 50 proc. cinko paros dozės. Jose esantys B grupės ir K vitaminai reikalingi kaulų sveikatai bei kraujo krešėjimui. Moliūgų sėklose esantis L-triptofanas padeda įveikti depresiją, o didelis kiekis cinko saugo nuo osteoporozės. Sėklos turi ir priešuždegiminį poveikį.
Pats paprasčiausias ir, be abejonės, sveikiausias moliūgų naudojimo būdas – valgyti juos šviežius, t. y. atsipjauti ir sukramtyti keletą riekelių. Taip jūsų organizmas gaus didžiulį kiekį bioaktyvių medžiagų. Jei moliūgus verdate, kepate ar troškinate, derinkite juos su šiek tiek aštresnį skonį turinčiais produktais ar prieskoniais. Ypač skanios ir vertingos yra moliūgų salotos, sriubos, jų sultys, apkepai ir pyragai. Ypatingai organizmui vertinga yra sorų kruopų košė su moliūgu, o su druska paskrudintos moliūgų sėklos ne vienuose namuose yra populiarus užkandis.
Kadangi moliūguose yra gana daug organinių rūgščių ir ląstelienos, juos reikėtų valgyti sergant skrandžio bei žarnyno ligomis, pektinas padeda gydant storųjų žarnų uždegimus. Šį vaisių taip pat rekomenduojama valyti sergantiems ateroskleroze, kadangi jis iš organizmo padeda pašalinti cholesterolį. Šviežias moliūgų minkštimas pagerina žarnyno veiklą, jį reikėtų valgyti esant vidurių užkietėjimui (suvalgyti apie 0,5 kg per dieną). Kadangi moliūgai yra nekaloringi, esant nutukimui ir depresijai juos rekomenduojama valgyti kartu su medumi ir žiupsneliu muskato. Šie vaisiai skatina šlapimo išsiskyrimą, taigi, jais galima gydyti įvairius pabrinkimus, kurie atsirado dėl širdies, kraujagyslių, šlapimo pūslės ir inkstų ligų. Moliūguose yra milžiniškas kiekis vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino D reikia vaikų augimui, jis padeda dantims ir kaulams įsisavinti kalcį; vitaminai В, С, РР, Р ir Е pristabdo senėjimo procesus ir pagerina vyrų potenciją. Kadangi moliūguose yra daug vario, geležies ir fosforo, jie rekomenduojami mažakraujystės ir aterosklerozės profilaktikai.
