Daugelis iš mūsų mėgaujasi pirmais pavasario griaustiniais ir audromis. Visur sužaliuoja medžiai ir krūmai, žemė pasidengia žaliais kilimais, sužydi pirmosios gėlės. Tačiau kiek rūpesčių tai pridaro žmogui, kuris, statydamas namą, savo sklype neįrengė lietaus nuvedimo sistemos ir dabar svarsto, ką ilgi, gausūs lietūs padarys jo rūsiui, pirčiai ir garažui. Kaip žinoma, vanduo – tai svarbi mūsų gyvenimo dalis, tačiau ką daryti, kai jo būna per daug? Miestų ir miestelių valdžia demonstruoja abejotinus rezultatus, kovodama su polaidžio ir lietaus vandenimis. Žinoma, daugiausia rūpesčių šie pralaimėjimai prieš gamtos stichijas sukelia paprastiems miestiečiams, ypač vairuotojams. Sodų bendrijose su šia problema kovojama savo jėgomis – savadarbiai latakai nuveda vandenį į drenažinius griovius.
Tačiau nuosavas namas – tai ne sodo namelis, jam keliami visai kiti estetiniai reikalavimai, be to ir statinio konstrukcija yra kitokia: yra rūsys, garažas, teritorijoje iškloti takeliai. Vanduo gali sugadinti pamatus, užtvindyti garažą, pridaryti balų pačiose netinkamiausiose vietose ir sukelti kitų rūpesčių, o susitvarkyti su juo savo jėgomis vargu ar pavyks. Iškyla klausimas, kaip atsikratyti nepageidaujamo vandens, o teritoriją padaryti gražią ir sutvarkytą? Nors problema neatrodo gyvybiškai svarbi, spręsti ją reikėtų pradėti pačioje namo statybų pradžioje, kai buvo aišku, kokia vieta kam skirta, o kur jokiu būdu negalima leisti vandens. Kaip įrengti vandens nuvedimo sistemas gali parodyti vanduo, kuris po gero lietaus pats subėgs ten, kur reikia. Beliko išsiaiškinti, kur jo leisti negalima ir ten pažymėti vietą nuvedimo kanalams. Vanduo neturi patekti prie namų, į garažą, sudaryti balas privažiavimuose ir t. t.
Ką daryti su surinktu vandeniu? Dažniausiai įmonės, kurios atsako už vandens nuvedimo sistemos įrengimą, mano, kad jų pareigos tuo ir apsiriboja, o visa kita – namo savininko rūpestis. Tada belieka kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie ir patars kaip geriausia pasielgti konkrečiu atveju. Tai priklauso nuo sklypo dydžio, dirvožemio struktūros, gruntinių vandenų lygio, gyvenvietės infrastruktūros, finansinių galimybių ir pan. Yra keli dažniausi variantai. Jei šalia namo yra griova su šaltiniu, upė ar kitas vandens telkinys – tai didelė sėkmė, todėl kad surinktą lietaus vandenį galima iš sklypo išvesti ten per vamzdį. Antras variantas – išnaudoti centralizuotą kanalizaciją arba įrengti autonominę, kuri yra sudėtinga ir brangi. Autonominė kanalizacija yra projektuojama, atsižvelgiant į name gyvenančių žmonių skaičių. Jei organizuoti lietaus nuvedimo sistemos prijungimą prie jos, gali stipriai sumažėti vandens valymo efektyvumas, o tai gali grėsti rimtais nemalonumais. Tai labai brangus problemos sprendimo būdas.
Jei šalia nėra nei griovos, nei vandens telkinio, nei centralizuotos kanalizacijos ir nėra suplanuotos jos statybos, surinktą lietaus vandenį teks palikti sklype, tačiau jei palikti jį dirvožemyje, po kurio laiko toje vietoje atsiras pelkė, kurioje daugiau niekas nebeaugs. Tokiu atveju gali padėti nuotekų talpos arba drenažinės sistemos iš kurių vanduo į dirvožemį prasiskverbia palaipsniui. Nuotekų talpos slepiamos po žeme, tad Jūsų teritorija išliks estetiškai graži, tačiau teks organizuoti reguliarų talpos turinio išvežimą.
